išnašus

išnašùs, -ì adj. (4) DŽ 1. aukštas ir laibas, lieknas: Reta rast tokį išnašų vyrą: tiesus kaip žvakė Ds. Ot čia tai išnaši pana! Ds. Jo augumas buvo išnašus rš. Mūsų arklys yra išnašùs Kp. Tu pažiūrėk, koks mūsų kumeliokas išnašus Ds. Medžiai, tankmė[je] augę, išnašūs Kltn.

išnašiaĩ adv.: Išnašiaĩ medžiai auga Lp.

2. gražios laikysenos, didingas: Jo pastova išnaši, žingsnis drąsus rš. Išnašùs, slėpiningas siluetas J.Jabl. Nuaugęs, išnašus vyras Lk.

išnašiaĩ adv.: Jis išnašiai eina, mat gražesniu už kitus išsineša Ds. Seni sėjėjai išnašiai lygiuojas gretimais rš. Ji, išnašiai žingsniuodama, niūniavo rš.

3. A1885,284 gražus, prašmatnus: Dėvėjo rūbus išnašius KlvD355.

išnašiaĩ adv.: Vyro brolis labai išnašiaĩ gyvena rš. Vilkėjo išnašiai Vaižg.

4. platus, erdvus: Šitas lovys arkliams girdyti tai išnašus Grdž. 5. Vl plačiai imantis: Išnašus skietas Pg. Kur parnešei, aiškiai išnašesnis skietas Rs. To skieto posmų daug, bet kad neišnašùs (tankus, todėl siauras) – bus skotertės par siauros Sml. Mūsų skietas neišnašus Pl. Išnašus dalgis, kur plačiai kerta Šmk. 6. aiškus, gerai matomas: Čia apie jus išnãšūs daiktai (lygumos, nėra girių – toli matyti) Gs.

išnašiaĩ adv.: Šitaip išnašiaũ matyti Šn.